Spausdinti

Lietuviškos e. prekybos tradicijos

2017-05-11

Lietuvoje sparčiai plėtojantis elektroninei prekybai ir ženkliai daugėjant naujų elektroninių parduotuvių, keičiasi ir šalies vartotojų įpročiai. Pastaruoju metu nuolat augantis internetu perkančių šalies gyventojų skaičius atskleidžia ne tik vartotojų lojalumą lietuviškoms internetinėms parduotuvėms, bet ir iškalbingas vis dar nesiryžtančių įsigyti prekių iš e. parduotuvių baimes.

Ištikimi stereotipams

Lietuvių pirkimą internetu lemia ne tik sekimas naujausiomis tendencijomis, bet ir įvairūs stereotipai bei nepagrįstos baimės. „Lietuvos pašto užsakymu atlikto gyventojų pirkimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausią dalį – net 48 proc. – tų Lietuvos gyventojų, kurie vis dar nesiryžta pirkti internetu, nuo šio žingsnio sulaiko noras ir poreikis iš arti apžiūrėti, paliesti, pasimatuoti reikiamą prekę. Nepaisant nuosekliai augančių virtualiųjų pirkėjų skaičiaus, beveik trečdalį susilaikančiųjų dažniausiai riboja baimė įsigyti netinkamų prekių. Panašus skaičius gyventojų dvejoja ir dėl prekių kokybės“, – teigia Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, e. prekybos ekspertė Edita Jurkienė.

Pagrindiniai nuo pirkimą virtualiojoje erdvėje stabdantys veiksniai yra susiję su objektyviu kainos ir kokybės vertinimu bei subjektyvia prekės tinkamumo analize. Todėl, pasak ekspertės, internetu prekiaujantiems verslininkams patariama dėti kuo aiškesnius ir detalesnius prekių aprašymus ir didelę reikšmę teikti kuo tikslesniam prekių atvaizdavimui.

Prioritetas – lietuviškos elektroninės parduotuvės

Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis elektroninės prekybos dalyvių pirmenybę teikia vietinėms internetu prekiaujančioms parduotuvėms.

„Pagal vartotojų skaičių Lietuvos elektroninėms parduotuvėms atitenka 64 proc. e. prekybos rinkos, užsienio – 36 proc. Tokioms tendencijoms tiesioginės įtakos turi prekių pristatymas ir grąžinimas. Dažniausiai žmones nuo prekių įsigijimo užsienio elektroninėse parduotuvėse atbaido ne tik prekių grąžinimo sunkumai arba papildomos siuntimo išlaidos, bet baugina ir tam tikras informacinis vakuumas, atsirandantis dėl kalbos barjero, kai klientas nėra įsitikinęs, ar viską teisingai perskaitė ir suprato. Tokie nuogąstavimai sustiprėja, įvertinus galimybę susikalbėti ir išspręsti visus rūpimus klausimus, jei prireiktų bendrauti su klientų aptarnavimo centru užsienio šalyje.

Ženkliai mažesnį susidomėjimą užsienio šalių elektroninėmis parduotuvėmis lemia ir muitai, importo PVM, ypač didesnės vertės prekių siuntimosi ne iš ES, o iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija ir JAV, atvejais. Tokiomis aplinkybėmis išauga ir prekių grąžinimo kaina“, – pažymi E. Jurkienė.

Vis dėlto, Lietuvos pašto e. prekybos ekspertės teigimu, labai stebėtis tautiečių lojalumu lietuviškoms elektroninėms parduotuvėms nereikėtų, kadangi vietinė elektroninė prekyba pirkimo užsienyje atžvilgiu panašiomis proporcijomis dominuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Lietuvos pašto duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, dažniausiai internetu perkami drabužiai, kosmetika ir parfumerija, namų apyvokos prekės, buitinė įranga, elektros prietaisai ir knygos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutiniškai per metus vienas pirkėjas internetu užsakytoms prekėms išleidžia apie 560 eurų.

Remiantis naujausiais duomenimis, bent kartą per metus internetu perka 38 proc. Lietuvos gyventojų. 2016 m., ES statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, internetu pirko 33 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo 2016 metų pabaigos iki šios dienos 5 procentiniais punktais išaugęs virtualiųjų pirkimų skaičius atskleidžia ženklų augimą. Nors Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kur perkančiųjų elektroninėse parduotuvėse skaičius siekia 53 proc., atsižvelgiant į pasaulines tendencijas akivaizdu, kad e. prekyba ir toliau nuosekliai plėsis ir užims vis didesnę rinkos dalį.

Lietuvos pašto užsakymu Lietuvos gyventojų pirkimo internetu įpročių tyrimą 2016 m. gruodį–2017 m. sausį atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „SIC“. Tyrimo metu apklausti 1059 16–74 metų Lietuvos gyventojai.

 

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.