Spausdinti

Filatelijos naujienos

Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų serijos „Lietuvos raudonoji knyga“ leidybą, pristato retas ir nykstančias faunos rūšis. Naujuose išleidžiamuose pašto ženkluose pavaizduotos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dvi graužikų rūšys. Pašto ženklai pasirodys apyvartoje šį šeštadienį, balandžio 8 dieną.

Naujuosius pašto ženklus iš serijos „Lietuvos raudonoji knyga“ sukūrė dailininkė Inesa Gervė. Juose pavaizduotos dvi itin retos graužikų rūšys – ąžuolinė miegapelė ir beržinė sicista. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 0,42 euro, tiražas – po 150 tūkst. egzempliorių.   

„Laikydamiesi tradicijos per filateliją atkreipti dėmesį į mūsų krašte retas ir nykstančias gyvūnų, augalų bei grybų rūšis jau kelintus metus leidžiame tęstinę pašto ženklų seriją „Lietuvos raudonoji knyga“. Pašto ženkluose vaizduojamos į Raudonąją knygą įrašytos laukinės faunos ir floros retenybės; tai – ir vienas iš būdų pristatyti Lietuvos gamtos unikalumą“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Su šiais pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, šeštadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas graužikų būrio žinduolis – ąžuolinė miegapelė (lot. Eliomys quercinus) – yra retai Vidurio ir Šiaurės Europoje aptinkama rūšis. Žinoma tik viena šio graužiko radavietė Lietuvoje – Perlojos girininkijoje (Varėnos r.), kur 1957–1959 m. šios rūšies miegapelių aptikta paukščiams iškeltuose inkiluose. 

Beržinė sicista (lot. Sicista betulina) – šoklinių (Dipodidae) šeimos smulkus graužikas su ilga plaukuota uodega. Pirmą kartą Lietuvoje buvo aptikta 1993 metais Nemuno žemupio pakraščiuose.

Į Lietuvos raudonąją knygą yra įrašytos 766 retos ir nykstančios augalų, gyvūnų bei grybų rūšys. Tarp jų 23 – žinduolių, 80 – paukščių, 123 – vabzdžių, 220 – žiedinių augalų, 93 – samanų, 112 – grybų, 63 – kerpių ir kt.

Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Iškilaus, visame pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko, vadinamosios Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo šimtosios gimimo metinės bus pasitiktos jam skirtu pašto ženklu. Apyvartoje pašto ženklas pasirodys šį šeštadienį, kovo 4-ąją.

Tęstinės serijos „Garsūs pasaulio žmonės, kilę iš Lietuvos“ pašto ženklą, kuriuo pažymimos šimtosios A. J. Greimo gimimo metinės, sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Ženklas išleidžiamas 200 tūkst. egzempliorių tiražu, jo nominalas – 0,39 euro.

„Ši pašto ženklų serija – pasididžiavimo Lietuva ir jos žmonių pasiekimų visame pasaulyje liudijimas. Netrukus išleisimas pašto ženklas primins apie pasaulinio masto mokslininką – lietuvį A. J. Greimą, kurio idėjos didžiulio atgarsio sulaukė ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose.

Pašto ženklai, užklijuoti ant laiškų, pasklinda po visą platųjį pasaulį, todėl neabejoju, kad jų „kelionė“, prasidėsianti gimtojoje Lietuvoje, kaip ir A. J. Greimo idėjos, pasieks tolimiausias šalis, tarp jų – ir Frankofonijos pasaulį, kurio itin svarbia dalimi yra tapęs mūsų tautietis“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Kartu su pašto ženklu, kuriuo įamžinamas A. J. Greimo atminimas, apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas – ant jo pavaizduotas semiotinis kvadratas, t. y. A. J. Greimo sukurtos savitos semiotikos teorijos branduolys. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą

Literatūrologas, semiotikos profesorius Kęstutis Nastopka sako, kad A. J. Greimas pasauliui pirmiausia žinomas kaip Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. „Lietuviai geriau jį pažįsta kaip senųjų lietuvių tikėjimų tyrėją ir eseistą. Karo metais Lietuvoje A. J. Greimas aktyviai dalyvavo antinacinėje veikloje, o po karo įsikūręs Prancūzijoje įsitraukė į antisovietinę rezistenciją“, – teigė K. Nastopka.

A. J. Greimas pats vienas ir su savo mokiniais prancūzų kalba yra išleidęs per dešimtį knygų, maždaug tiek pat jo originalių bei verstinių knygų išspausdinta ir lietuvių kalba.

„Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatino susirūpinti prasme tų baisybių, kurios vyko prieš jūsų akis. Tai ir buvo manasis psichologinis fonas“ – taip interviu Paryžiaus dienraščiui Le Quotidien de Paris yra teigęs A. J. Greimas.  

2017-uosius Seimas yra paskelbęs A. J. Greimo metais, o Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) šimtąsias A. J. Greimo gimimo metines įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui Lietuvos paštas išleidžia jau antrąją jubiliejinę atkurtos Lietuvos valstybės sukaktį įamžinančią pašto ženklų seriją. Šį šeštadienį, vasario 11 dieną, apyvartoje drauge pasirodys ir žymaus XX amžiaus lietuvių poeto Kazio Bradūno 100-osioms gimimo metinėms skirtas pašto ženklas.

Proginis trijų pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ išleidžiamas 30 tūkst. egzempliorių tiražu. Šiuose pašto ženkluose įamžinti svarbūs XX a. pr. istoriniai įvykiai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui: spaudos atgavimas (1904 m. gegužės 7 d.), Didysis Vilniaus Seimas (1905 m. gruodžio 4–5 d.) ir Vilniaus konferencija (1917 m. rugsėjo 18–22 d.). Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Aušrelė Ratkevičienė. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 1,16 euro.

„Šia proginių pašto ženklų serija įamžinamas demokratinės Lietuvos valstybės gimimas: nuo pirmųjų valstybingumo užuomazgų, kurios reiškėsi per tautinės priespaudos metais išsaugotą lietuvišką žodį, iki Nepriklausomos valstybės idėjos suformavimo Didžiajame Vilniaus Seime ir Vilniaus konferencijoje.

Tad ir šiais trimis naujais pašto ženklais primenami svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai, nulėmę Lietuvos Tarybos, 1918 m. vasario 16 d. paskelbusios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, įkūrimą“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Lietuvos paštas taip pat pažymi ir šį šeštadienį, vasario 11 dieną, minėsimas vieno iš žymiausių XX a. lietuvių poetų Kazio Bradūno (1917–2009), priklausiusio garsiajai karo meto studentų kartai, šimtąsias gimimo metines. Jo atminimui skirtą pašto ženklą sukūrė dailininkas Tomas Dragūnas. K. Bradūno 100-osios gimimo metinėms skirtas pašto ženklas, kurio nominalas – 0,39 euro, bus išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu.

Kartu su proginiu pašto ženklų bloku „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ ir pašto ženklu „Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokai. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Pirmąsyk Lietuvos pašto ženklų leidybos istorijoje bendra pašto ženklų laida išleidžiama drauge su Vatikano valstybe. Žemaičių (Medininkų) vyskupijos 600 metų įkūrimo jubiliejų pažymintis bendras Vatikano Miesto Valstybės ir Lietuvos pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį penktadienį, vasario 10 dieną.

Žemaičių (Medininkų) vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui skirtą Vatikano ir Lietuvos pašto bendrai leidžiamą pašto ženklą sukūrė lietuvių dailininkas Vaclovas Butrimas. Pašto ženklo nominalioji vertė – 1 euras. Lietuvoje jis išleidžiamas 200 tūkst., Vatikane – 360 tūkst. egzempliorių tiražu.

„Šiemet minima Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų sukaktis yra reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir visai Senojo žemyno Katalikų Bažnyčios bendruomenei. Labai džiaugiamės turėta proga bendradarbiauti su Vatikano paštu leidžiant Žemaičių vyskupystės įkūrimui skirtą pašto ženklą. Šiuo pašto ženklu simboliškai bus pažymėtas paskutinės Europos tautos krikštas“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Užsienio valstybės kartu su Lietuvos paštu yra išleidusios ne vieną bendrą pašto ženklų laidą, tačiau su Vatikanu toks filatelinis bendradarbiavimas pirmas. Ryšių užmezgimą tarp Lietuvos pašto ir Vatikano Miesto Valstybės iniciavo Lietuvos ambasada prie Šventojo Sosto.

„Buvo pasiūlyta abiem pusėms svarbi tema, kurią Lietuva ir Vatikanas sėkmingai įamžino bendrame pašto ženkle. Sklandus bendradarbiavimas filatelijos srityje rodo, kad Lietuva ir Šventasis Sostas palaiko visapusiškus diplomatinius santykius“, – tvirtino Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė.

Ji priminė, kad iki šiol Vatikanas lituanistine tematika yra išleidęs trijų ženklų seriją, skirtą Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti. Tuomet, 1987-aisiais, Lietuvai dar neišsivadavus iš sovietinės okupacijos jungo, pašto ženklo leidybą inicijavo išeivijos lietuviai.

Šį penktadienį naujasis pašto ženklas bus iškilmingai pristatytas Lietuvos Katalikų bažnyčios hierarchams bei Vilniuje reziduojantiems užsienio valstybių ambasadoriams. Šia proga į Lietuvą atvyksta Vatikano pašto ir monetų kalyklos vadovas Mauras (Mauro) Olivieri.

Drauge su Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui pažymėti skirtu pašto ženklų pasirodys ir pirmosios dienos vokai. Pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, penktadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

 

Oficialus paskutinio pagoniško Europos krašto sukrikščioninimas

Dailininko V. Butrimo sukurtame pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus Vilnietis (Trakiškis). Valdovo rankose – bažnyčios pastatas kaip tikėjimo ir kultūros simbolis. 

XIV a. pab. buvo pakrikštyta tik dalis Lietuvos. Kadangi į vakarinę šalies dalį – Žemaitiją – pretendavo Vokiečių ordinas, Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto pastangomis pasiekta galimybė taikiai, be nukariavimo sukrikščioninti žemaičių žemes. Ilgiausiai pagonišku išlikusiame Lietuvos regione Konstancos Bažnyčios susirinkimo sprendimu 1417 metais buvo įsteigta Žemaičių vyskupystė. Ją patvirtino tame susirinkime išrinktas popiežius Martynas V. Šis įvykis užbaigia su Mindaugo krikštu pradėtą Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškąją Europos valstybių šeimą.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lietuvos paštas išleidžia naują 6 pašto ženklų seriją „Lietuvos herbo simbolis Vytis“. Pašto ženklai, kuriuose įamžintas skirtingais istoriniais laikotarpiais vaizduotas Lietuvos herbo simbolis – raitelis Vytis, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, sausio 14 dieną.

Savilipių pašto ženklų seriją „Lietuvos herbo simbolis Vytis“ sukūrė dailininkė Irma Balakauskaitė. Pašto ženklų su 0,03, 0,10, 0,42, 0,94 ir 1 euro nominaliąja verte išspausdinta po 80 tūkst. egzempliorių. 0,39 euro nominalo pašto ženklas išleidžiamas 200 tūkst. egzempliorių tiražu.

„Lietuvos raitelis, vadinamasis Vytis, yra vienas iš seniausių valstybės herbų visoje Europoje. Žinome, kad nuo seniausių laikų Vyčio atvaizdas naudotas valstybės vėliavose, monetose, antspauduose. Jau kelerius metus iš eilės Vytis puikuojasi ir ant Lietuvos pašto leidžiamų pašto ženklų, jie iliustruoja raitelio Vyčio istorinę „kelionę“, t. y. Lietuvos herbo simbolio atvaizdo pokyčius skirtingais laikotarpiais“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Ant skirtingų nominalų pašto ženklų įamžinti nuo seniausių laikų (XIV a. pab.–XVIII a. pr.) iki jau Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu (XX a. 3–4 deš.) naudoti Vyčio atvaizdai. Kurdama pašto ženklus dailininkė I. Balakauskaitė rėmėsi Lietuvos nacionalinio muziejaus saugomose LDK monetose įspaustais ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus kolekcijose saugomos atkurtos Augusto II laikų karo vėliavos (B. S. Gideikaitės (Neverdauskienės) rekonstrukcija) raitelio atvaizdais.

Kartu su naująja 6 pašto ženklų serija apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šį šeštadienį naujaisiais pašto ženklais apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Kaip XVI a. pr. rašė Lietuvos metraštininkai, valstybės herbe vaizduojamas Vytis simbolizuoja subrendusį valdovą, galintį kalaviju apginti savo Tėvynę.

 

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šiandien Vilniaus centriniame pašte pristatytas diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Izraelio valstybės užmezgimo 25-mečiui skirtas pašto ženklas. Jo leidyba, pasak Vilniuje reziduojančio Izraelio ambasadoriaus Amiro Maimono, įprasmina glaudų ir visapusišką dvišalį Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimą.

Dvišalį Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimą pažymintis pašto ženklas yra pirmasis šiemet išleistas Lietuvos pašto ženklas, apyvartoje jis pasirodė diplomatinių santykių su Izraelio valstybe užmezgimo 25-mečio išvakarėse – sausio 7 dieną. 

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų idėja Izraelio ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį įprasminti pašto ženkle buvo šiltai sutikta ir įgyvendinta Lietuvos pašto. Daug Vilniaus dailės akademijos Kauno ir Klaipėdos fakultetų studentų bei jų dėstytojų buvo įsitraukę į šį labai ypatingą projektą. Norėčiau padėkoti visiems, skyrusiems savo laiką, energiją ir kūrybiškumą, siekiant sėkmingai įgyvendinti šį projektą“, – pažymėjo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje A. Maimonas

Pašto ženklą, įamžinantį Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, sukūrė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto Grafinio dizaino specialybės trečio kurso studentė Kotryna Opanovičiūtė.

Pašto ženklui sukurti Izraelio valstybės ambasada Lietuvoje inicijavo VDA studentų darbų konkursą. Iš viso buvo pateiki 56 pašto ženklų, iliustruojančių diplomatinius Lietuvos ir Izraelio santykius, projektai. Geriausiu darbu komisijos buvo pripažintas K. Opanovičiūtės projektas. Jaunosios menininkės sukurtame pašto ženkle – Lietuvos ir Izraelio valstybių vėliavų spalvų gama. Pašto ženklas „Izraelio ir Lietuvos Respublikos diplomatiniams santykiams – 25 metai“ išleistas 0,2 mln. egzempliorių tiražu. Jo nominalas – 0,97 euro, skirtas siųsti į Izraelį ir kitas užsienio šalis.

Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė akcentavo, kad šio pašto ženklo leidyba yra viena iš sėkmingo bendradarbiavimo su Izraelio valstybe formų. „Šiandien po pasaulį jau keliauja iš Lietuvos siųsti laiškai ir siuntos, ant kurių užklijuoti šie pašto ženklai. Jie primins apie puoselėjamus glaudžius Lietuvos ir Izraelio diplomatinius santykius, kurie dabar įprasminti ir filatelijos srityje“, – pabrėžė R. Kruopaitė-Lalienė.

Pašto ženklo pristatymo renginyje dalyvavo VDA rektorius prof. Audrius Klimas, pašto ženklo autorė K. Opanovičiūtė, LR užsienio reikalų ministerijos atstovai ir filatelistų bendruomenės nariai.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šiųmetę Lietuvos pašto ženklų laidą pradės diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Izraelio užmezgimo 25-mečio metinėms ir Reformacijos penkiašimtmečiui skirti pašto ženklai. Jie apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, sausio 7 dieną.

Pašto ženklą, pažymintį Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-ąsias metines, sukūrė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto Grafinio dizaino specialybės trečio kurso studentė Kotryna Opanovičiūtė. Šiam pašto ženklui sukurti Izraelio valstybės ambasada inicijavo VDA studentų darbų konkursą.

VDA studentės K. Opanovičiūtės sukurtas pašto ženklas, kuriame panaudotos Lietuvos ir Izraelio valstybių vėliavų spalvos. Pašto ženklo nominalas – 0,97 euro.

„Tai – pavyzdys, kad filatelija taip pat prisideda prie diplomatijos ir tarptautinių santykių palaikymo. Šis pašto ženklas yra priminimas apie jau ketvirtį amžiaus puoselėjamą dviejų valstybių – Lietuvos ir Izraelio – draugystę“, – pažymėjo Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Pašto ženklas apyvartoje pasirodys Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtpenkmečio išvakarėse. Dvišaliai santykiai su Izraelio valstybe yra plėtojami nuo 1992 m. sausio 8 dienos. 

Pašto ženklu bus įamžintas ir Reformacijos judėjimas, padaręs didžiulę įtaką Naujųjų laikų istorijai. Dailininkės Indrės Ratkevičiūtės sukurtame pašto ženkle pavaizduotas reformacijos ir protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris bei Vitenbergo bažnyčios siluetas. Reformacijos pradžia simboliškai laikomi 1517 metai, kai M. Liuteris prie Vitenbergo rūmų bažnyčios durų prikalė savo garsiąsias 95 tezes. Pašto ženklo „Reformacijai – 500 metų“ nominalas – 0,39 euro, jis išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu.

Kartu su pašto ženklais „Izraelio ir Lietuvos Respublikos diplomatiniams santykiams – 25 metai“ ir „Reformacijai – 500 metų“ apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokai. Pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, šį šeštadienį Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Šiais metais Lietuvos paštas planuoja išleisti 25 pašto ženklus. Naujuosiuose pašto ženkluose ir jų blokuose bus įamžintos Lietuvai ir visam pasauliui svarbios istorinės sukaktys, šalį garsinančios asmenys, išskirtiniai ir unikalūs kultūros bei gamtos paveldo objektai.

„Formaliai pašto ženklas yra tik mokos ženklas, liudijantis apmokėtą laiško siuntimo paslaugą, tačiau šio lipnaus popierėlio kultūrinė reikšmė – išskirtinė.

Pašto ženklas yra šalį, jos žmones ir istoriją, kultūros ir mokslo pasiekimus pristatančios žinios nešėjas. Šiemet per pašto ženklus priminsime ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui svarbių įvykių sukaktis. Tai – ir Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejus, ženklinantis galutinį Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškųjų Europos valstybių šeimą, ir istoriją smarkiai pakeitęs Reformacijos penkiašimtmetis. Taip pat prisiminsime asmenybes, kurios garsina mūsų šalį“, – tvirtino Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Ji pažymėjo, kad vasario 10 dieną pirmąkart su Vatikano paštu drauge bus išleista bendras pašto ženklas. Jis bus skirtas Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui pažymėti. Ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui bus išleistas jau antrasis pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“. Šįkart pašto ženklais bus įamžintas Didysis Vilniaus Seimas, spaudos atgavimas ir Lietuvių konferencija.

2017 metais Lietuvos paštas išleis pašto ženklus šiomis temomis: „Reformacijai – 500 metų“, „Izraelio ir Lietuvos Respublikos diplomatiniams santykiams – 25 metai“, „Lietuvos herbo simbolis – Vytis“, „Žemaičių vyskupijos įkūrimui – 600 metų“, „Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės“, „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“, „Garsūs pasaulio žmonės kilę iš Lietuvos: Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės“, „Lietuvos raudonoji knyga. Graužikai“, „Technikos paveldas“, „Kulinarinis paveldas. Sūriai“, „Europa. Pilys“, „Turizmas Lietuvoje. Piliakalniai“, „Šiuolaikinis lietuvių menas. Skulptūra“, „Lietuvos gyvūnai. Taurusis elnias, pilkasis kiškis, barsukas“, „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Žydai“, „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25 metai“, „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“.

Temas pašto ženklams atrinko Pašto ženklų leidybos komisija, kurią sudaro Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai. Temas teikė minėtos komisijos nariai bei gyventojai.

 

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. Lietuvos paštas taip pat teikia kurjerių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vytauto Didžiojo universiteto rūmuose Kaune, V. Putvinskio g. 23, trečiajame aukšte, eksponuojama kalėdinės ir naujametinės filatelijos paroda, kurios autoriai – Antanas Burkus ir Liudas Mažylis.

Kolekcininko A. Burkaus stendas skirtas Pietų Kryžiaus žvaigždynui. Tai – vienas ryškiausių žvaigždynų Pietų pusrutulio danguje, tarnaujantis navigacijai. Jis yra daugelio valstybių vėliavose, herbuose. Ekspozicijos stenduose šalių, esančių po Pietų Kryžiumi – Australijos, Naujosios Zelandijos, mažesniųjų Okeanijos valstybių, Pietų Amerikos valstybių  proginiai Kalėdų pašto ženklai, laiškai su šiais ženklais, Kalėdų aerogramos.

Kitame stende proginiai kalėdiniai ir naujametiniai pašto ženklai ant korespondencijos, siųstos iš Grenlandijos, JAV, Kanados, Palestinos autonomijos, Honkongo, Kinijos.    

Maloniai kviečiame apsilankyti. 

Skelbiami pašto ženklų kūrimo konkurso 2017 metams II turą laimėję projektai.

  • „Lietuvos gyvūnai. Taurusis elnias, pilkasis kiškis, barsukas“ (I vieta skirta Tomo Dragūno projektui);
  • „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos“ (I vieta skirta Inesos Gervės projektui);
  • „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“ (I vieta skirta Aušros Kiudulaitės-Adomavičienės projektui);

 

Daugiau informacijos apie pašto ženklų kūrimo konkurso 2017 metams II turo laimėtojus – čia.

Konkursui pateiktus pašto blokų ar pašto ženklų projektus vertino Pašto mokos ženklų leidybos komisija, kurią sudaro LR Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos pašto atstovai, dailininkai, istorikai ir kitų sričių specialistai.

Puslapiai