Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai artėjant, ką svarbu prisiminti?

2020-07-03

Lietuvoje yra trys šventės, kurių metu privalu iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą tiek gyventojams, tiek įstaigoms. Viena iš jų – jau už kelių dienų – liepos 6-ą minima Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena arba kitaip Valstybės diena. Kaip ir kasmet lietuviai šiai šventei ruošiasi atsakingai – pasak Lietuvos pašto, šalyje parduodančio bene daugiausiai lietuviškos atributikos, vėliavų pardavimai išaugo 20 proc. ir šiuo metu sudaro 50 proc. visų atributikos pardavimų. 

„Akivaizdu, lietuviai patriotizmo dvasios nepraradę. Greičiausiai dėl karantino pasekmių, vėliavos nėra šluojamos, kaip buvo per ankstesnes valstybines šventes, tačiau vienareikšmiškai – jos šiuo metu yra populiariausias lietuviškas atributas. Pastebėjome tai, kad perkamos ne tik pakabinamos vėliavos, dažnai jomis norima tiesiog apsisiausti tradiciškai vakare giedant tautinę giesmę. Nenuostabu kodėl šiais metais vienos populiariausių yra  įspūdingo dydžio – 2x3 m – pirmą kartą atsiradusios prekyboje, vėliavos”, – sako Lietuvos pašto pardavimų ir rinkodaros vadovas Norbertas Žioba. 

Pasak Lietuvos pašto atstovo, aktyviausi atributikos pirkėjai – didžiųjų miestų gyventojai, prekybos centrų lankytojai. Ne tokie populiarūs kaip vėliavos, tačiau taip pat šiuo metu perkami lietuviški atributai yra  gintaro dirbiniai, Lietuvos spalvų kojinės, magnetukai bei pakabukai.

Besiruošiant valstybinei šventei, verta prisiminti kelis svarbiausius faktus apie pačią šventę bei nuo jos neatsiejamus atributus – vėliavą bei 21 val. visame pasaulyje skambančią Lietuvos tautinę giesmę:  

- Mindaugo karūnavimo diena paskelbta Valstybės švente buvo 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo įstatyme. Ši šventė buvo minima ir anksčiau – nepriklausomoje Lietuvoje; 

- nėra tiksliai žinoma, kad Karalius Mindaugas buvo karūnuotas būtent liepos 6 dieną. Šią datą pasiūlė istorikas prof. E. Gudavičius, atsitiktinai pasirinkęs vieną iš 1253 metų liepos sekmadienių, nes remiantis metraščiais, karūnavimai vykdavo tik sekmadieniais; 

- Lietuvos vėliava, kurios spalvos yra geltona, žalia, raudona, kaip vienintelė Lietuvos vėliava, įrašyta 1922 m. pirmojoje Lietuvos valstybės Konstitucijoje. Geltona spalva vėliavoje reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už Tėvynę pralietą kraują;

- Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Ji gali būti ir kitokių matmenų, tačiau audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti oficialiai nustatytą santykį;

- liepos 6-ą dieną, kaip ir per kitas valstybines šventes, vėliava turi būti iškelta 7 valandą ryto, o 22 valandą – nuleista žemyn. To nepadarius, gali grėsti bauda. Jei vėliava kabinama horizontaliai, spalvos turėtų eiti atitinkama tvarka – geltona-žalia-raudona, jeigu vertikaliai, geltona turi būti kairėje ne iš namų pusės, o nuo gatvės.

- esame vienintelė tauta, kuri kasmet liepos 6-ą, 21 val. gieda tautišką giesmę visame pasaulyje. Šiais metais himnas bus giedamas jau 12 kartą. Tradicija pradėta 2009 m., minint Lietuvos vardo 1000-metį, pakvietus „Tūkstantmečio odisėjos“ organizatoriams.

 

Lietuvos valstybės vėliavą galima įsigyti bet kuriame Lietuvos pašto skyriuje.

Linkime gražios artėjančios šventės!

Buvo naudinga? Dalinkitės: