Pokalbių konsultanto funkcionalumo veikimui reikalingi pasirenkami (funkciniai) slapukai, žr. „Slapukų nustatymai“

#Nepriklausomi laimėtojai. Susipažinkite – Aušra Turskytė

2020-05-08

Praėjus kuriam laikui po konkurso „Nepriklausomi“ rezultatų paskelbimo, kviečiame susipažinti su laimėtojais. Pirmoji, su kuria leidžiamės į kelionę – menininkė Aušra Turskytė. Ji mums padovanojo mistika ir įdomiomis Lietuvos istorijos detalėmis apipintą kūrinį „Lietuviška dvasia“, kuris jau vasarą papuoš vieną iš LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalų. Kaip Aušros gyvenime atsirado menas, ką ji veikia laisvalaikiu ir kokia jos, kaip kūrėjos, didžiausia svajonė?

 

Kada/kaip tavo gyvenime atsirado menas?

Turbūt jau ateidama į šį pasaulį atsinešiau kartu su savimi ir didžiulį norą kurti, nes kūryba mane lydi nuo mažų dienų. Jau nuo ankstyvos vaikystės valandų valandas galėdavau kantriai sėdėti prie vieno piešinio ir krapštyti mažiausias detales. Vėliau savo įgūdžius tobulinau Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, o jau visai netrukus, baigsiu grafikos studijas Vilniaus Dailės akademijoje.

 

Kokias pasiekimais, darbais didžiuojiesi labiausiai?

Labai didžiuojuosi šio konkurso laimėjimu – smagu suvokti, jog viename iš Lietuvos miestų mano kūrinys galės džiuginti žmones ir sukelti šypsenas. Tačiau turiu ir ne vieną darbą, kuris man pačiai yra labai svarbus. Būdama trečiame kurse sukūriau autorinę knygą apie Antakalnį ir jo istoriją. Šis kursinis darbas atvėrė daugybę negirdėtų istorijų, paslapčių, kurios pažadino nenumaldomą norą pažinti savo aplinką, miestą ir apskritai – Lietuvos vietoves. Pasirodo, jog net paprastas kiemas, kurį matau pro langą daugybę metų slepia neįtikėtinas istorijas. Matydama kaip mano projektas įkvepia ne tik mane pačią, tačiau ir kitus žmones, jaučiuosi motyvuota toliau kurti ir skleisti savo kūrybą.  

 

Kaip sugalvojai dalyvauti šiame konkurse?

Socialiniuose tinkluose nuolat matydavau reklamas ir kvietimus dalyvauti šiame konkurse. Labai mėgstu išbandyti savo jėgas įvairiuose konkursuose susijusiuose su kūryba, tad ir šį kartą nepraleidau progos.

 

Tavo kūrinio idėja, ką norėjai juo pasakyti? Ar ilgai užtrukai prie darbo?

Kūrinys neša priminimą apie tai, jog gyvename šalyje su nepaprastai įdomia, turtinga istorija bei be galo skirtingais žmonėmis, kurie – pilni patriotizmo ir meilės Lietuvai. Nešu idėją apie tai, jog šioje šalyje stebuklų galime atrasti visur: kiekviena gatvė, namas slepia daugybę neatrastų istorijų. Paprastas daugiabučio kiemas, vos patyrinėjus istoriją, virsta magiška, įvykių kupina vieta. Kartais užtenka giliau pasidomėti, paklausyti kitų žmonių istorijų ir prieš akis atsiveria daug netikėtumų. Todėl kviečiu sustoti prie terminalo ir patyrinėti – čia galima atrasti tiek istorijos nuotrupų, tiek stebuklingų būtybių kviečiančių į nuotykius po Lietuvą.

Pats kūrimo procesas užtruko gana nemažai. Idėja reikalavo kruopštaus darbo – kartais prie vienos detalės užsisėdėdavau net kelias valandas. Tačiau man tai teikė tik džiaugsmą – visuomet mėgau dirbti prie kruopščių, laiko reikalaujančių projektų. Visos valandos praleistos prie šios iliustracijos atsipirko ir galutinis variantas mane pačią tikrai džiugino.

 

Konkurse kvietėme dalyvauti jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusius kūrėjus, pats konkursas skirtas paminėti Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ar nepriklausomybės dvasia kažkaip juntama tavo gyvenime? Ką tau reiškia laisvė plačiąja prasme?

Manau nepriklausomybė yra svarbi kiekvienam iš mūsų – nepaisant amžiaus ar patirties. Nepaprastai džiaugiuosi, jog gyvenu laisvoje šalyje ir nebijodama galiu reikšti savo nuomonę, dalintis savo kūryba ir idėjomis. Esu patriotė ir mane nepaprastai žavi tiek Lietuvos istorija, tiek mūsų papročiai, tradicijos; labai myliu liaudies dainas bei sutartines, kurios yra žavus ir unikalus protėvių palikimas, galiausiai – kokia nuostabi yra mūsų gamta ir miestai! Tad man laisvė – tai neaprėpiamas galimybių laukas, kuriame nuolatos dalinuosi su žmonėmis idėjomis bei įkvėpimais, kartu su savimi nešiodamasi pasididžiavimo jausmą, jog esu lietuvė.

 

Kūrinyje vaizduoji įvairias Lietuvos istorijos detales. Ar jose galima atsekti tikrą Lietuvos istoriją? Ar priešingai, viskas apipinta fantastinėmis detalėmis, mistinėmis būtybėmis?

Turbūt būtų sunku atsekti vientisą istoriją, nes į ją įsiterpia daugybė mano pačios išgalvotų būtybių, pasakojimų arba iš tiesų egzistuojančių Vilniaus legendų. Pavyzdžiui, Vilniaus baziliskas, kuris anot legendos gyveno ties Bokšto, Subačiaus ir Bastėjos gatvių sankryža, mano iliustracijoje atgyja jau dvidešimt pirmajame amžiuje ir ruošiasi išsikraustyti iš Vilniaus – mat jo ten niekas nebebijo. Tikri veikėjai persipina su išgalvotomis istorijomis: čia ir Gediminas veja slibiną, ir karalius Mindaugas išdidžiai žvelgia į tolį su papūga ant peties, kuri atskrido paturistauti į Lietuvą iš tolimos Pietų Amerikos. Tad istorijų čia galima atrasti daugybę – visos jos pasakiškos ir mistiškos. Galbūt atėjęs prie terminalo, žmogus savaip interpretuos ir susikurs pasakojimą, kuris net ir apjungs visus matomus, tikrus ir išgalvotus, personažus.

 

Kiek mistinių būtybių yra tavo gyvenime? Ar dažnai jos tave lydi kūryboje?

Gyvenu apsupta įdomių žmonių, istorijų ir įvykių. Kiekvienas iš jų tampa tarsi įkvėpimu kurti neregimą ir magišką pasaulį su savais nutikimais ir pasakojimais. Net ir šis karantino laikotarpis mano kūryboje transformavosi ir įgavo keisto ateivio formą. Tad dažnai siekiu įvairias situacijas pagyvinti įdomiais personažais bei paversti linksmomis iliustracijomis, kurios praskaidrintų dieną.

 

Ką dažniausiai vaizduoji savo darbuose? Ar yra bendra juos vienijanti tema?

Šiuo metu mano darbuose galima atrasti daug pasakų motyvų: pasinėriau į pasaulį, kuriame audžiu keistus personažus ir linksmas istorijas, inspiruotas aplinkinių žmonių ir nutikimų. Esu nuolatos judantis ir ieškantis žmogus – idėjų man niekuomet netrūksta, tad gali būti, jog pastoviniavusi prie pasakojimų tematikos, nersiu į visai kitą pusę. Tačiau jaučiu, jog visgi iliustracija ir istorijos visuomet išliks pagrindiniu keliu, kuriuo judėsiu į priekį. 

 

Jeigu turėtum tokią galimybę, kuriam iš kitų darbų būtum atidavęs (-usi) savo balsą?

Savo balsą būčiau atidavusi Teklės Ūlos Pužauskaitės darbui – „Spalvinga ir unikali“. Jis – kaip sako ir pats pavadinimas – labai spalvingas, ryškus ir pilnas smagių elementų, kurie traukia akį. Manau, jog tarp daugybės žavių detalių besipuikuojantis Vytis tikrai papuoštų kurį nors Lietuvos miestą.

Visus konkurso darbus galima pamatyti čia: https://post.lt/nepriklausomi.

 

Truputį pabėkime nuo konkurso. Koks (-ia) esi, kai padedi šalin teptuką, kitas įprastas kūrybos priemones, koks esi žmogus, kaip leidi savo laisvalaikį?

Mėgstu laisvalaikį leisti prasmingai. Tad padėjusi teptuką į šalį, toli nuo kūrybos nepabėgu – mano gyvenime svarbią vietą užima ir muzika. Nuo mažumės groju pianinu, gitara, dainuoju. Tad vakarus leidžiu su dainomis.

Svarbi mano gyvenimo dalis – savanorystė ir neformalusis ugdymas. Prieš maždaug penkerius metus pirmąsyk išbandžiau vadovės – savanorės poziciją vaikų stovykloje. Nuo to laiko darbas su vaikais ir jaunimu tapo sritimi, kurioje realizuoju save ir savo idėjas. Jau nebesuskaičiuoju kiek esu vedusi kūrybinių, teatrinių dirbtuvių vaikams ir jaunimui. Kelerius pastaruosius metus savanoriauju  stovykloje „Lietuvo Atgaja“, būtent ši vieta leido iš naujo pamilti Lietuvą ir jos tradicijas, įvertinti laisvę, kurią turime, išmokė kurti, improvizuoti, nebijoti klysti ir patikėti savimi. Galima sakyti, jog atradau save iš naujo. Iš šių patirčių atėjo ir mano noras kurti darbus ir projektus, kurie skatintų atsigręžti į Lietuvą ir joje slypinčias nepažintas istorijas.

 

Kokia tavo, kaip kūrėjos, didžiausia svajonė, o galbūt aiškiai užsibrėžtas tikslas?

Vienas iš mano didžiausių tikslų – įkvėpti kurti ir tuo pačiu paskatinti Lietuvos žmones domėtis savo šalimi, jos istorijomis bei tradicijomis. Prieš kelerius metus pajutau, jog man be galo patinka domėtis savo šalies, miesto istorija ir savo atradimus fiksuoti iliustracijose. Jaučiu nepaprastą norą lygiai taip pat įkvėpti kitus kurti, tyrinėti, ieškoti ir atrasti. Tad šiuo metu galvoje jau sukasi kelios idėjos, kaip galėčiau apjungti kūrybą ir edukaciją. Tikiu, jog ateityje laukia projektų, kurie padės realizuoti visas galvoje besisukančias idėjas.

 

Galerijoje kviečiame pamatyti daugiau Aušros darbų.

Kitą penktadienį – pažintis su dar vienu konkurso laimėtoju!  

Buvo naudinga? Dalinkitės: