Pirmasis bendras Lietuvos ir Vokietijos pašto ženklas įamžina Nidos dailininkų koloniją

2026-08-05

Rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą „Nidos dailininkų kolonija“. Tą pačią dieną pašto ženklą su tuo pačiu vizualiniu sprendimu išleis ir Vokietijos paštas. Tai pirmasis bendras Lietuvos ir Vokietijos paštų projektas leidžiant pašto ženklus, įprasminantis bendrą kultūros paveldą ir ilgametes istorines abiejų šalių sąsajas.

2,05 Eur nominalo pašto ženklas išleidžiamas 50 tūkst. egzempliorių tiražu. Ant jo pavaizduotas 1937 m. vokiečių ekspresionisto Karlo Schmidto-Rottluffo paveikslas „Kopų slėnis su negyvu medžiu“ (vok. Dünental mit totem Baum).

Pirmosios dienos datos spaudu pašto korespondencija bus antspauduojama rugpjūčio 6 d. Neringos pašte, Taikos g. 13, Nida.

„Šis pašto ženklas primena, kad kultūra ir menas jungia valstybes net tada, kai istorija jas buvo išskyrusi. Džiaugiamės pirmuoju bendru projektu su Vokietijos paštu, kuris įprasmina Nidos dailininkų kolonijos reikšmę Europos meno istorijoje ir kartu stiprina Lietuvos bei Vokietijos kultūrinį dialogą“, – sako Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

Nidos dailininkų kolonija laikoma seniausia menininkų kolonija Baltijos pajūryje. Jos ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir studentai vasaras pradėjo leisti Nidoje. Vienu svarbiausių kolonijos kūrėjų laikomas akademijos absolventas Ernstas Bišofas-Kulmas, o 1885 m. Hermano Blodės įkurtas viešbutis ilgainiui tapo menininkų susitikimų ir kūrybos centru.

XX a. pradžioje Nida buvo tapusi pamėgta Vokietijos menininkų, intelektualų ir kūrėjų vieta. Čia vykdavo diskusijos apie meną, skambėdavo muzika, buvo skaitoma poezija. Po 1923 m., Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, Kuršių nerijos kraštovaizdis įkvėpė ir lietuvių dailininkus, o Nidoje toliau gyvavo laisvos kūrybos dvasia.

Ant naujojo pašto ženklo pavaizduoto paveikslo autorius Karlas Schmidtas-Rottluffas buvo vienas ryškiausių vokiečių ekspresionistų. Nacių režimas jo kūrybą priskyrė vadinamajam „išsigimusiam menui“, o 1937 m. šimtai menininko darbų buvo konfiskuoti ar sunaikinti, 1941 m. jam uždrausta kurti.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui nutrūko ir Nidos dailininkų kolonijos istorija. 1945 m. buvo sunaikinta įspūdinga Hermano Blodės namuose saugota paveikslų kolekcija. Vėliau buvę kolonijos menininkai Kuršių nerijos ir Nidos gamtos, tapusios nepasiekiama, ilgesį išliejo tapydami pamėgtų vietų paveikslus iš atminties.